Kol dalis jaunų žmonių vis dar ieško savo kelio, 22-ejų kaunietė Giedrė jį jau atrado – suvirinime. Profesijoje, kuri vis dar dažnai laikoma „vyriška“, ji ne tik drąsiai žengia pirmuosius žingsnius, bet ir jau turi darbo pasiūlymą.
Nuo paieškų iki aiškaus sprendimo
Prieš ateidama mokytis į Profesijų meistrystės centrą (PMC), Giedrė išbandė ne vieną veiklą – dirbo klientų aptarnavimo srityje Lietuvoje ir užsienyje, svarstė įvairias profesijas.
„Norėjau būti ir kirpėja, ir siuvėja, ir stiliste dizainere, bet dabar, manau, tikrai užtikrintai – noriu būti suvirintoja“, – sako ji.
Giedrės susidomėjimas techninėmis sritimis atsirado neatsitiktinai – ji augo su dviem vyresniais broliais, o automobiliai ir technika nuo mažens buvo šalia.
„Visą laiką sukiausi tarp automobilių – tiek sporte, tiek jų tvarkyme. Tos „vyriškos“ profesijos visada buvo kažkur šalia“, – pasakoja ji.
Apie suvirinimą pirmą kartą rimtai pagalvojo prieš porą metų, išgirdusi apie šią sritį iš pažįstamų. Smalsumas greitai virto konkrečiu sprendimu.
„Yra žmonių, kurie netiki – nes esu mergina“
Nors artimiausi žmonės Giedrę palaiko, iš aplinkos ji sulaukia ir skeptiškų reakcijų. „Taip, vis dar yra žmonių, kurie netiki. Nes esu maža, jauna ir mergina“, – atvirai sako ji. „Yra sakančių, kad tai vyriška profesija ir merginos tokių darbų nedirba.“
Vis dėlto jos reakcija paprasta: „Išgirdusi ką nors panašaus, aš tiesiog nusišypsau. Kiti gali sakyti ką nori, bet aš esu aš ir einu savo keliu.“
Giedrė pasakoja, kad tikrasis lūžis įvyko jau pradėjus mokytis. Iš pradžių mokiausi suvirinimo su pusautomačiu, kitaip vadinamu suvirinimu MIG/MAG būdu, tačiau tikroji trauka įvyko išbandžius TIG suvirinimą, t. y. suvirinimą nelydžiuoju volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (angl. Tungsten Inert Gas). Šis suvirinimo būdas naudojamas preciziškai, kokybiškai suvirinti anglinį plieną, aliuminį ar nerūdijantį plieną.
„Kai pasėmiau TIG‘ą į rankas, supratau – čia yra mano“, – sako ji. „Man patinka metalas, ugnis, visas procesas. Manęs čia niekas negąsdina – kaip tik labai įdomu suprasti, kaip viskas veikia.“
Kūryba iš metalo ir atviros galimybės
Nors daugelis suvirinimą sieja tik su techniniu darbu, Giedrė jame mato ir kūrybinį potencialą.
„Pamačiau socialiniuose tinkluose, kaip suvirina gėlę. Atrodė paprasta, tačiau dvi dienas virinau dvi gėlytes“, – juokiasi ji.
Kalbėdama apie ateitį, mergina neslepia – galimybių yra daug, o konkretus kelias dar gali keistis. „Laikas parodys“, – sako ji, pridurdama, kad svarbiausia yra nuolat mokytis ir išbandyti skirtingas kryptis.
Pasak jos, suvirinimas – plati sritis, todėl įgyti įgūdžiai gali atverti duris į skirtingas veiklas – nuo pramonės iki kūrybos.
„Yra ir tokia sritis kaip suvirinimo menas. Lietuvoje ji dar nėra labai žinoma, bet, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ji labai paplitusi – kuriami net dideli paveikslai iš metalo“, – pasakoja Giedrė.
Reta, bet auganti tendencija
Moterys suvirinimo mokymuose vis dar yra retenybė. Pasak PMC edukacijos vadovės Monikos Kondratavičiūtės, per metus į suvirinimo programą ateina viena mokinė, retesniais atvejais – dvi. Vis dėlto būtent tokios istorijos, kaip Giedrės, atkreipia dėmesį ir po truputį keičia nusistovėjusį požiūrį.
Edukacijos vadovė pastebi, kad pokyčiai vyksta lėtai, bet nuosekliai. „Merginos suvirinime vis dar yra retas reiškinys, todėl natūraliai sulaukia daugiau dėmesio – tiek iš aplinkos, tiek iš darbdavių. Tačiau būtent tie pavieniai atvejai ir pradeda keisti nusistovėjusius stereotipus“, – sako ji.
Anot jos, panašius procesus visuomenė jau yra patyrusi ir anksčiau. „Prisiminkime, kad dar ne taip seniai moterys fizikos ar inžinerijos srityse taip pat buvo retenybė. Šiandien tai jau nieko nebestebina. Panašų pokytį matome ir kai kuriose profesijose – jis vyksta palaipsniui“, – teigia M. Kondratavičiūtė.
Svarbiausia – laisvė rinktis
Pasak PMC atstovės, svarbiausia šiame pokytyje yra ne statistika, o žmogaus pasirinkimo laisvė.
„Svarbiausia, kad žmonės šiandien turi vis daugiau laisvės rinktis tai, kas jiems iš tiesų patinka – nepriklausomai nuo stereotipų. Profesija neturi būti „vyriška“ ar „moteriška“ – ji turi tikti konkrečiam žmogui, padėti geriausiai atsiskleisti ir save realizuoti“, – pabrėžia ji.
Tokie pasirinkimai, anot jos, ilgainiui keičia ne tik visuomenės požiūrį, bet ir darbo rinką.
„Kiekvienas toks atvejis plečia galimybių ribas – tiek patiems žmonėms, tiek darbdaviams, kurie vis dažniau vertina ne lytį, o gebėjimus“, – sako PMC edukacijos vadovė.
Pasirinkimas pranoko lūkesčius
Šiandien Giedrė ne tik tvirtai žino, ką nori veikti, bet ir drąsina kitus nebijoti rinktis netradicinių kelių.
„Didžiausias mitas yra, kad merginos negali dirbti šio darbo. Tai nereikalauja išskirtinės fizinės jėgos – čia svarbiau atidumas ir loginis mąstymas“, – sako ji.
Ji jau turi darbo pasiūlymą, tačiau svarbiausia – atrastas kelias. „Aš pasirinkau šią profesiją, nes matau joje galimybę pasireikšti.“
Rinkdamasi, kur mokytis, Giedrė sako vadovavosi praktiškais kriterijais, tačiau patirtis pranoko lūkesčius. „Atėjau visiškai be lūkesčių, bet gavau daug daugiau, nei tikėjausi – tiek iš mokytojų, tiek iš kolegų“, – sako ji.
Giedrės istorija – dar vienas įrodymas, kad pokyčiai prasideda nuo pavienių, drąsių pasirinkimų. Būtent jie ilgainiui tampa nauja norma.
